nuorytas

nuorýtas (dk.) sm. (1), nūrýtas (ž.) (1, 3) rytas: Dar nūrýtas tebėr, bet jau pusryčio išalkom Žd. Iš pat nūrýto troba nešluota tebėr Šts. Nūrýtais buvo graži Grg. Dieną eis su darbininkais, o nūrytaĩs pri karvių Trk.